IV gavėnios sekmadienis mus sugrąžina prie amžinos sūnaus palaidūno temos. Tai gyva jausmų grandinė, kuri pasakoja apie tėvų ir vaikų santykius, ne visuomet idiliškus ir ne visuomet šiuos santykius lydi laiminga pabaiga. Dar daugiau, sūnaus palaidūno tema nepalieka abejingu vyresniojo brolio, kuris ištikimai tarnauja tėvui ir namų ūkiui. Kaip jam elgtis brolio palaidūno akivaizdoje ir kaip suprasti tėvo besąlygišką meilę tiek ištikimam sūnui, tiek palaidūnui?
Indijos tautos tėvas Mahatma Gandi (1869–1948) savo autobiografinėje knygoje „Išbandymas Tiesa“ aprašo savo vaikystės vagystę, prisipažinimą ir atleidimą. „Man buvo penkiolika metų, kai pavogiau keletą aukso gabalėlių iš brolio auksinės apyrankės, kad padengčiau savo asmenines skolas. Tačiau išgaravus skolai, mane prislėgė dar kažkas baisiau. Supratęs, kas atsitiko su manimi, pasiryžau ne tik kad daugiau gyvenime nebevogti, bet nutariau viską prisipažinti tėvui. Buvau per silpnas tai išpažinti savo lūpomis. Parašiau tėvui laišką. Laiške išpažinau savo kaltę, tvirtai pasiryžau niekada to nebekartoti ir paprašiau atleidimo. Virpėdamas atsisėdau ant tėvo, kuris tuo metu jau ruošėsi nakties poilsiui, lovos krašto ir savo išpažintį padaviau į jo rankas. Prisėdęs šalia manęs tėvas pradėjo skaityti laišką. Netrukus iš jo akių lyg perlų gausa pradėjo byrėti ašaros, kurios krito ant mano laiško. Staiga tėvas užsidengė savo ašarotą veidą rankomis ir... čia pat suplėšė mano laišką. Tada atsigulė. Verkiau ir aš. Prabėgo daug metų, bet ir šiandien aš aiškiai regiu savo tėvo ašarotą veidą. Šios tėvo meilės perlų ašaros išlaisvino mano širdį ir sutaikino mane su tėvu. Ach, tik tas, kuris patyrė tokią meilę, mane supras... Tačiau šis kilnus atleidimas buvo tikrai nebūdingas mano tėvo charakteriui. Tuo tarpu aš tikėjausi iš tėvo visiškai kitokio, griežto atsakymo į mano nusižengimą. Tėvas taikingai ir ramiai priėmė mano prasižengimą ir turbūt tik todėl, kad aš nuoširdžiai viską išpažinau. Nuoširdi išpažintis su pažadu niekada to nekartoti yra aukščiausia ir tyriausia atgailos forma.“
Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie atgailos svarbą. Jis didžia meile ir džiaugsmu apdovanos kiekvieną iš mūsų, pasiklydusį ir praradusį viltį, jei suklupę ištarsime: „Tėve, nusidėjau dangui ir tau.“ (Lk 15,21)
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
